2017-04-15

Brighton maratonas 2017



Į Brighton maratoną užsiregistravau visai netikėtai, kai jie pasiūlė papildomų vietų rudens gale. Pavasariui reikėjo kažko, reikėjo kažko laukti, reikėjo stimulo judėt pirmyn. Užsiregistravau ir pamiršau, bėgiojau, sportavau ir galiausiai atėjo ta balandžio diena, kada išsiruošiau į Brightoną, kuriame nesu buvus (esu buvus tuose kraštuose, jie nuostabūs, tiek kalvų, tiek sukilimo! - nebeina žiūrėt į nieką ne bėgikės akimis).
Brightone atsidūriau ankstyvą šeštadienio rytą, tad turėjau laiko iššižiojus žavėtis miestu, pasibastyti po maratono mugę, kol sulaukiau draugių ir vėl tada trise bastėmės po mugę.
Kai vis renginio organizatoriai siųsdavo naujienlaiškius, aš juos permesdavau akimis. Vienam naujienlaiškį buvo 70proc. nuolaida 2XU tamprėm, tai negalėjau nenusipirkti, o ir produktas pasiteisno. Kitam naujienališky į akis įkrito siūlymas sudalyvauti Brightono universiteto širdies studijoje, kurios metu tiriamas tropomino kiekis maratonininkų kraujyje. Tropominas - miokardo infarkto rodiklis, bet nesiplėsiu per daug, negąsdinsiu. Taigi belaukdama draugių nuėjau pas medikus priduot kraujo, užpildyt duomenų apie pastarosios savaitės treniruotes, atsakyt į kitus klausimus. Pasirinkau dalyvauti prieš ir po vienkartiniame tyrime. Buvo galima rinktis prieš ir tris kartus po (iškart po maratono, 3h po maratono ir 6h po maratono), bet aš tiek laiko nebuvau Brightone, tad sutrumpinta versija man tiko. Bac ir viskas.



Oras buvo nuostabus, spėjau įdegti veidą ir kaklą, vandens išgėriau du litrus, prisipirkau High5 produkcijos, prisiragavau po kelioliką sykių visokių batonėlių (tikriausiai jau matė, kad mes vis aplink zujam ir ragaujam viską iš eilės, bet vat čia jie draugiški, niekas nieko nesako! :))


Atsiimdama numerį stojau prie 4 valandų langelio, nes tikėjausi, kad bėgsiu greičiau nei įprastai, bet tikrai nesiplėšysiu, tad turėčiau tilpti į keturias valandas.

Maratono mugė pajūryje. Kažkas fantastiško! Oras nuostabus, žmonės guli paplūdimy (ant akmenų, bet tai kas...), muzika plyšauja, ant scenos šneka įdomūs žmonės (pvz. žmogus, kuris bėgs 766 maratoną rytoj), guli ir galvoji, kad va tokie dalykai, dėl kurių verta gyventi ir bėgioti)

 Paruošiamieji organizaciniai darbai.
Prieš startą pakalbėjo vedėjai kažką, ir paleido ''Sweet Caroline'' dainą, ir visa minia dainavom karaoke. Žinokit, kažkas fantastiško! Taškiaus!

Mugės metu apsižiūrėjus kokius geliukus dalins ir juos išragavus (galėjai ragauti prisilašindamas į puodelį, kiek tik nori), kas kiek kilometrų nusprendžiau savų SIS neimti, nes jie tokie griozdiški, ir nenorėjau po keturis rankose neštis, o su diržu man labai labai nepatinka bėgt. Pasiėmiau į maratoną tik du geliukus, vieną izotoninį, kitą su kofeinu paskutiniam ''valgymui''. Na, jei prireiktų, ar bent psichologiškai turėt. Taip pat bėgau su telefonu kišenėje ant rankos, kad po bėgimo susirast drauges greičiau galėčiau. 
Draugė Eglė iš ''My 5000km running diary'' facebooke prasmuko su manimi į mano spalvos gardelį (iš tikro gražiai paprašėm numerių spalvas betikrinančio vyruko ''bet aš su drauuuuge noriu''), ir slinkom iki pat priekio. Duotas startas ir per klykiančias palaikančiųjų minias pradėjom bėgt. Oras jautės bus nedėkingas ir rizikingas (iš vakaro būnant pas medikus jie sakė, kad kiekvienas temperatūros laipsnis virš 12C padidina medikams darbo 15procentų, žodžiu nespėja suktis). 
Paspaudus starto mygtuką laikrodyje, nusukau ekraną žemyn ir nutariau, kad šiandien aš į laikrodį nežiūrėsiu ir nesiparinsiu. Tikslas - finišuoti. Žinoma, ir prasideda pasakos begalo galvoje: 
- oplia startas! Eglė šalia bėga, gerai, blemba ji stipri, kalnuose treniruojas.
- reikia gerai nubėgti; 
- bet ne negali išsitaškyt, kai dar laukia tiek startų šiemet; 
- bet blin gėda prieš kitus; 
- nu blin kas per gėda, sau bėgi, o ne kažkam kitam; 
- kaiii žiauru būtų šūdinai subėgt, tiek bėgiojus ir prasitreniravus visą žiemą, paaiškėtų, kad nafik čia tiek treniruotis;
- juk svarbu dalyvaut, o ne laimėt;
- laimėt net nepretenduoju, noriu laimėt prieš save.
- vajez jau pavargau, šiiiilta, nudegsiu pečius ir būsiu kaip sodininkė;
- ou je vanduo! blemba puodeliai, apsipyliau daugiau, nei išgėriau.
- ėė tu, vyrioke, nesispajudyk ant kitų! aha į šoną spjauni, bijai, kad vėjas ant paties užneš!
- geliukai! yeah! nuuu žinoma, dalina pačius šlykčiausius, citrusinius.... lyg indų ploviklį valgyt... bet ką jau darysi...
- oi kaip pavydžiu, kurie čia gyvena, ir gali treniruotis su tokiais vaizdais, kaip jiem faina! ouuuuč įkalnė... yes, nepadusau! 
- jetus karšta...
- man jau geliuko reikia..davai suvalgau, bus lengviau kišenėj..
- o ne! sijono šortai raitojas į viršų ir liaškos jau trinas. 
- vanduo! siurbiam! pilan ant galvos! auč kliuvo ir nutrintom liaškom. peršti!!
- hmm o kas ten buvo? ko tie žmonės priliečia medikų rankas prabėgdami? aaaa medikai išsivazelinavę stovi ir taip dalina vazeliną! ha cool! ai nereik man to vazelino, skausmo kentėjimo lygį kelsim, svarbu neužsipilt vandens.
- vanduo! geriam! pilam! auč pamiršau, kad perštės... too late!
- eina sau karšta... 
- nu sibo do... kada galas? 
- kaip gražu čia! kiek mūsų daug!
- hmmm kaip ji keistai kojas dėlioja ir blin greičiau bėga... ko tik nebūna matyt... 
- vanduo! geliukai! griebiam daugiau, kad paskui nereiktų žvejot! oplia! trys yra! je kišam į kišenę!
- hmm Eglė atsiliko, tikiuos viskas jai gerai...
- koncentruokis į muziką..
- o va lauksiu vis, kada laikrodis suvibruos... vibruok, durniau greičiau...!
- yay 18 mylios ženklas anoj pusėj, tuoj tuoj.. beliko 3 mylios iki jo man po šimts...
- bėėėėk tik, nedrįsk sustot. Kad jis prieky sustojęs eina, nestokit kojos, neklausykit smegenų, nestokit!
- nualpsiu gal dėl kaščio? jetus, o jei nepajusiu, kad man dehidratacija ir jau blogai ir nugriūsiu..? bet gal pajusiu?
- fju nesustojau, pralenkiau tą beeinantį vyruką
- ou mai gad kiek vaikų dalina guminukus. bliūdais! vauu šita šeimyna nereali, sėdi staliuką išsinešę ir geria šampaną! 10 ryto! va čia tai jie moka švęst gyvenimą... totally chilled..
- kažin bus tarpas koks be palaikančiųjų... jau 19 mylių nebuvo tuščios vietos be palaikymo minios... kažkas nerealaus!
- šūds.. juk maratonas 26 mylios, o ne 20.... tai tas 18mylios ženklas juk nieko nepadeda... o velnias apsiskaičiavau.. na nieko bėgam toliau!
- yes! 20 mylių nubėgta.. čia jau ''siena'' turi būti, bet lyg gerai jaučiuos... bet dabar man jau azartas ima skuost, ir nu gal pavyks į geresnį laiką tilpt nei keturios dvim keturios... 
- nesustok! o vanduo! pristojam, išgeriam, apsipilam, nusiplaunam rankas, atšaldom sprandą... auč peršti šlaunis..
- nebedaug liko nebedaug... 
- yay jau Brighton Pier matau...ir kam Eglė vakar sakė, kad kai pamatai Pier ir bėgi, tai jis neartėja visai... akurat! neartėja!
- neartėja! aaaaa... 
- kelėnas, koks keistas jausmas kelyje... girnelė nukrito gal? negirdėjau per muziką, kaip pamečiau girnelę.. nes toks jausmas, kad jos nėra... 
- yay Pier artėja.. nebetoli, skuosk.. didink greitį, tikrai nelūši paskutiniam kilometre!
-vibruoja kem antras kilometras!
- tu gali! valio!!! oba rodo 4 h! 
- viskas... stok!!! stabdyk Suunto!
- kiiieeeeekkk??? 3h49min???? 
- dabar jau verk!

Ir apsiašarojau iš tos laimės, ir kad baigės viskas, tuo metu mane prigavo medikas (nes ant numerio turėjau raudoną tašką, taip visi dalyvaujantys tyrime pažymėti buvom, kad medikam lengviau atfiltruoti mus būtų), klausinėja, kaip sekės, kaip aš, o aš ašaroju ir verkiu, ir griebiu visus skanėstus, ką duoda, kraunu į maišelį, o medikas mane lydi į medikų palapinę (bijojo, kad pabėgsiu... bet kur ten pabėgsi, kad sustojęs patampi savotišku krypuojančiu pingvinu). Medikų palapinėje daug išgriuvusių ant neštuvų gulinčių jau. Vargšiukai. Kraujas priduotas, einu žvejot vandens, laukt draugių ir būt išsišiepusia iki ausų, nes netikėtai pasidariau PB! 
Kai pamačiau skaičiukus laikrodžio ekrane, iškart pagalvojau, kad man to jau nebegana, noriu 3:30. Tad watch this space kaip sakoma :) 



Brighton maratono organizatoriai išsiuntinėjo laiškus, kad apgailestauja, kad tiek kritusių, alpusių dėl karščio buvo; minėta buvo, kad trūko vandens, kad buvo vanduo specialiai perkamas ir pristatomas į stoteles, kuriose trūko. To aš nesu pastebėjus nei vienam maratone kažkaip, nei šitam (aišku puodeliai nėra idealu, bet kas nori tas ir šiknoj sliekų randa). Aš buvau didelėje euforijoje po šio maratono ir dedu didžiulį pliusą, nes jis man žiauriai patiko ir tikai rekomenduoju. 

5 comments:

  1. Faina!!!! Man tik tos nutrintos šlaunys kaip iš siaubo filmo... Jaučiu nėra baisiau, geriau jau ilgesni šortukai..

    ReplyDelete
    Replies
    1. Aš galvojau, kad bus gerai nutrinta, o nieko nebuvo, paraudimas tiesiog. Bet matyt tiek tereikia, kad perštėtų :)))

      Delete
  2. Sveikinu, šauniai subėgta. Ir su PB.
    Ir kad žiemą bėgiojai, tamsoje, ir Dovydo planelio laikaisi.
    Čia to užsispyrimo rezultatas.
    Gerbiu ir didžiuojuosi, sėkmės ir ateityje!

    ReplyDelete
    Replies
    1. Ačiū labai labai labai, Gintarai!

      Delete
    2. This comment has been removed by the author.

      Delete